Rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena
2020 09 25Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis aplinka, kurioje gyvename, net 20 % įtakoja žmogaus sveikatą. Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai bei lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams. Aplinka daro įtaką mūsų savijautai ir gyvenimo kokybei. Yra šimtai įvairiausių taršos šaltinių, bet didžiausias iš jų – autotransporto priemonės, be kurių neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo. Jų tarša sudaro maždaug 75% visos oro taršos – ir tai didžiulė problema. Automobiliai išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tokias kaip anglies dioksidas, kuris prisideda prie visuotinio atšilimo. Kai oro teršalai ir kietosios automobilių dalelės nusėda ant dirvožemio ir paviršinių vandenų, o paskui šios medžiagos patenka į maisto grandinę, jos gali turėti įtakos kvėpavimo takų, imuninės ir nervų sistemos ligų atsiradimui.
PSO duomenimis, Europoje 30% visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 3 km, 50% – mažesniu nei 5 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 15 – 20 min. įveikti dviračiu arba per 30 – 50 min. pėsčiomis.
Dviračiai ir ėjimas pėsčiomis – puiki žmonėms ir aplinkai nekenksmingo susisiekimo alternatyva automobilių transportui.
Kodėl verta važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis:
PSO duomenimis, Europoje 30% visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 3 km, 50% – mažesniu nei 5 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 15 – 20 min. įveikti dviračiu arba per 30 – 50 min. pėsčiomis.
Dviračiai ir ėjimas pėsčiomis – puiki žmonėms ir aplinkai nekenksmingo susisiekimo alternatyva automobilių transportui.
Kodėl verta važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis:
- Tai patogiausias ir greičiausias būdas pasiekti darbo vietą, mokymo įstaigą, parduotuvę ar poilsio vietą.
- Neteršiamas aplinkos oras.
- Padidėja bendras fizinis aktyvumas.
- Sumažėja ligų rizika.
- Pagerėja gyvenimo kokybė ir psichologinė savijauta.
Kaip dar galime prisidėti prie aplinkos ir sveikatos išsaugojimo:
- Rūšiuoti ir naudoti perdirbtą popierių, taip mažinsime miškų kirtimą.
- Paskatinti savo šeimos narius rinktis prekes pažymėtas „ekologine etikete“, tokias kaip skalbimo milteliai be fosforo rūgšties. Ieškoti prekių su ploniausia pakuote, prekybos centruose pirkti ne supakuotas, o sveriamas daržoves ir vaisius.
- Į darbą, mokyklą arba aplankyti savo draugų važiuoti dviračiu, kiek įmanoma dažniau naudotis viešuoju transportu.
- Prieš išeinant iš kambario išjunkti šviesas, televizorių ir kompiuterį.
- Pasodinti medelį! Jis sugeria ore esantį anglies dioksidą, t. y. šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Kiekvienas iš mūsų gali atlikti ką nors paprasta. Daug mažų dalykų gali nulemti didžiules permainas. Saugodami aplinką saugome ne tik savo, bet ateities kartų gerovę.
Visuomenės sveikatos specialistė Joana Marozienė
